Eberhard Schöck ilgai nekalbėdavo:
pasiraitodavo rankoves ir padėdavo.
Ankstyvieji šeštojo dešimtmečio metai – tobulas laikas steigti įmonę. Vokietijos ekonomikos stebuklas vis dar įsibėgėjimo procese, gamyba klesti, auga būsto statybos. 1965 m. Eberhard Schöck netgi kalbėjo apie tų metų „klestėjimo perviršį“, turėdamas omenyje būsto statybas.
1962 m. diplomuotas inžinierius įsteigė nedidelę statybos įmonę, pavadino ją „Schöck Bautrupps“. Iš pradžių įmonė specializuojasi surenkamų namų rūsių statyboje. Jos kredo: „Modernizuoti statybas!“
1962 m. balandžio 2 d. Eberhard Schöck kartu su penkiais mūrininkais pradėjo dirbti pirmoje statybvietėje: Zell am Harmersbacho mieste keturiems gyvenamiesiems namams buvo įrengiami rūsiai. Pirmoji įmonės brigada nuo pirmadienio iki penktadienio gyveno statybvietėje stovinčiame vagonėlyje; atlyginimą gaudavo už atliktą darbą, todėl dažnai dirbo ir dieną, ir naktį. Taigi komandai greitai prigijo pravardė: „Laukinės „Schöck“ statybos brigados“.
Pasirinkti šią profesiją paskatino tėvų namo statyba pokario metais. Tada jis buvo 15-metis. Tėvai Niurtingene prie Štutgarto nusipirko žemės sklypą ir pasamdė statybos įmonę namo fasadui pastatyti. Eberhard Schöck prisijungė nuo pat pradžių ir padėjo kasti žemę. Sunkus, bet įdomus darbas.
Jaunas vyras žavėjosi, kaip žingsnis po žingsnio statomas namas ir jau netrukus jo susižavėjimas virto svajone išmokti statybos amato. Baigęs vidurinę mokyklą, iš pradžių jis buvo mūrininko pameistriu, o vėliau studijavo statybos inžineriją statybos mokyklose Štutgarte ir Hamburge. Anksčiau patirti išgyvenimai statybos aikštelėje ir išmokto amato išmanymas galiausiai jam padėjo tapti neprilygstamu verslininku. Nuo pat pradžių Eberhard Schöck norėjo statyti geresnės kokybės namus.
Blaiviai mąstantis, visada atviras naujoms idėjoms, krypstantis žmonių link, labai novatoriškas ir kūrybiškas, jis po truputį sukūrė nedidelę imperiją, kuri šiandien turi didelį pavadinimą: „Schöck Group“. Tarptautiniu mastu Schöck jaučiasi tartum namie ir plėtoja įmonės augimą bei inovacijas kaip patikimas inžinierius, tikslus meistras ir ištvermingas verslininkas.
Nuo pat pradžių įmonė „Schöck“ veikia labai sėkmingai. Eberhard Schöck žino, kaip nukreipti savo įmonę tinkama linkme. Jį palaiko ir žmona, ir kolegos. Kad jo projektas būtų patikimas ir atsparus krizėms, jis sumaniai įrengia keletą ramsčių.
Gana greitai po „Schöck Bautrupp“ įkūrimo, įmonė pirmiausia išsiplečia Baden Badene, o tada iš Farnhalto persikelia į Šteinbachą. Nuo surenkamųjų namų rūsių darbus pradėjusi statybos brigada, dabar jau „Schöck“, lygiagrečiai įrenginėja pramoninius rūsio langus ir šviesos šachtas. Be to, „Schöck“ pradeda gaminti betoninius elementus ir septintojo dešimtmečio pabaigoje prisijungia prie statybininkų sąjungos.
Po kurio laiko su garsiuoju „Isokorb“ įvyksta proveržis, o gaminys ir šiandien yra perkamiausiųjų sąraše. Augant įmonei, šalia Baden Badeno atsiranda ir kitų būstinių.
1977 m. visoje Vokietijoje įrengiami prekių tiekimo sandėliai. Dar po dvejų metų plėtra persikelia į Austriją ir Šveicariją. Įveikus statybos krizę dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, nuo 2004 m. „Schöck“ pradeda rimtą plėtrą tarptautiniu mastu. Šiandien „Schöck“ gaminius platina net 40-yje šalių esančios kelios nuosavos ir partnerių prekybos įmonės.
Pirmiausia „Schöck“ išsiskiria savo dėmesiu žmonėms – tiek darbuotojams, tiek klientams, tiek verslo partneriams. Iš to išaugo gyva novatoriška kultūra, kurios rezultatai galiausiai palaiko fondo veiklą.
„Dėmesio centre yra žmogus: tai buvo ir vis dar yra mūsų tėvo Eberhard Schöck verslumo pagrindas. Pirmiausia tai reiškia kiekvieną darbuotoją, kuriam pasiūloma darbo vieta, kurioje jis ar ji gali savarankiškai ir atsakingai dirbti. Patenkinti darbuotojai kuria darbo aplinką, kurioje malonu ir efektyvu dirbti, todėl gimsta puikūs aukštos kokybės produktai ir lieka patenkinti klientai. Tai apima ir bazinį liberalų požiūrį, kuris grindžiamas ne pranašumais, o profesine veikla. Būtent todėl nevertiname žmonių pagal jų lytį, amžių, odos spalvą, religiją ar kilmę. Dėmesio centre žmogus. Mes, įmonės įkūrėjo vaikai, tą įsisąmoninome ir laikome savo užduotimi tai išsaugoti tiek įmonėje „Schöck“, tiek abiejuose fonduose, skatinti šią idėją ir vėl ją pritaikyti naujoms aplinkybėms.“
Laikau jį iki šiol tobulu vadovu. Nors jis buvo visiškai pasinėręs į savo įmonę, visada suprato kiekvieną darbuotoją. Jis visada rasdavo mums laiko. Net tada, nors veikiau – ypač tada, kai reikėdavo asmeninės pagalbos. Pas jį buvo galima ateiti bet kada. Kartais mums ne viskas pasisekdavo, tačiau vadovas niekada nebuvo grubus.
Dipl. inž. Martin Fenchel plėtros inžinieriumi dirba „Schöck“ nuo 2011 m. rugsėjo.
MARTIN FENCHEL: Schöck buvo žinomas KIT (Karlsrūhės technologijos institute). Ne tik dėl įmonės pavadinimo, bet ir dėl „Schöck“ statybos inovacijų apdovanojimo. Be to, su studentais lankiausi įmonėje „Schöck“ per ekskursiją.
MARTIN FENCHEL: tai buvo nemažas pokytis, nes atėjau iš statybinių medžiagų technologijos srities ir daug metų dirbau dėstytoju. Tačiau įmonė „Schöck“ buvo pas mus gerai žinoma jau vien todėl, kad į ją perėjo dirbti trys mano kolegos. Bet kokiu atveju visada suvokiau įmonę kaip labai novatorišką.
MARTIN FENCHEL: tiesą sakant, ne. Kai pradėjau dirbti, ponas Schöck jau gerus 20 metų nebedirbo. Nors kartais jis pereidavo per skyrių. Jis man visada atrodė labai malonus, draugiškas, įsiklausantis ir net buvo gana "kietas".
MARTIN FENCHEL: na, jis buvo labai pastabus, gerai nusimanė ir buvo gana tiesmukas. Kai buvau tik ką pradėjęs dirbti plėtros skyriuje, per vieną iš jo apsilankymų kalbėjome, pavyzdžiui, apie dabartinius „Isokorb“ ir „Tronsole“ plėtros darbus. Jis pasakė: „Galite sukurti ir ką nors naujo“. – Cha cha. Tai mums padarė didelį įspūdį ir paskatino šiek tiek pamąstyti. Jis buvo įvairių amatų mėgėjas, visada turintis naujų idėjų, tačiau kartais jos nepasiteisindavo, nes rinka jų nepriimdavo.
MARTIN FENCHEL: taip, galėčiau. Ir, pirmiausia, lyginant su kitomis įmonėmis. Paprasčiausia dėl to, kad turime puikių galimybių. Manau, jog pirmiausia turime dėkoti ponui Schöck, kuris kūrė įmonę daugelį metų ir šiam klausimui skyrė daug dėmesio.
MARTIN FENCHEL: pirmiausia toliau vystėsi pati įmonė, be to, ji augo tarptautiniu mastu. Kai prieš dešimt metų pradėjau čia dirbti, mūsų buvo 450. Šiandien mūsų yra 1 100. O tai jau milžiniškas augimas. Beje, darbinė atmosfera išliko ta pati, labai neformali, o frazė „Mes gi „Schöck““ yra tikrai praktikuojama. Apibendrinant galima teigti, kad „Schöck“ pasižymi neįprastu atvirumu naujoms idėjoms. Tai matyti iš daugybės mūsų turimų patentų, kurių kasmet tik daugėja. Pirmiausia mūsų užduotis yra būti greitesniems už statybos sektorių, atpažinti tendencijas ir siūlyti tai, ko rinka dar neprašo. Esu atsakingas už šių patentų organizavimą, todėl galiu gerai tai įvertinti. Taip pat verta paminėti, kad turime inovacijų valdymo komitetą. Be to, dar yra vadinamasis „nuolatinio tobulinimo procesas“, kurio metu kiekvienas darbuotojas gali išsakyti idėjas ir teikti optimizavimo pasiūlymus. Jei siūlymas įgyvendinamas, per pirmuosius metus dešimt procentų užsibrėžtų santaupų skiriama kaip premija. O tai gali būti keletas tūkstančių eurų. Šiuo klausimu „Schöck“ yra labai progresyvi įmonė. Tačiau pirmiausia „Schöck“ galioja viena taisyklė: „Praktika geriau nei teorija.“ Ši mintis man visada labai patiko.
Dieter Binz, seniau statybų vadovas, vėliau – gamybos meistras.
Dieter Binz dirba „Schöck“ nuo pat pradžių. 1963 m. gegužės 6 d. kartu su kitais keturiais kolegomis jis pradėjo dirbti statybos bendrovės „valymo brigadoje“. Vėliau „Schöck“ jis įgijo meistro išsilavinimą.
DIETER BINZ: taip, tikrai esu vienas pirmųjų. Pirmose statybvietėse, kuriose dirbo „valymo brigada“, buvo įrengiami rūsiai. Būdamas brigadininku, buvau atsakingas už vasarnamio Karlsrūhėje ir gyvenamojo pastato Heidelberge statybą. Darbas buvo varginantis, bet malonus. Miegojome ten pat esančiame vagonėlyje ir rungtyniavome, kad kuo geriau tilptume į grafiką. Dirbome tikrai daug, gal net naktimis. Bet buvome geros formos, todėl tai nebuvo mums labai svarbu. Kai savaitgalį grįždavome namo, penktadienio vakarą, jei pavykdavo, susitikdavome dar su kitais meistrais ir brigadininkais užeigoje, kad kartu užbaigtume savaitę. Buvome tarsi viena didelė šeima.
DIETER BINZ: na, buvome jauni ir reikėjo pinigų. Cha cha. Ne, juokauju. Žinoma, vadovaudamiesi šiuo metodu uždirbome daugiau pinigų, nes mums mokėjo už atliktus darbus. Būtent dėl to ir užsidirbome pravardę „laukinės „Schöck“ statybos brigados“. Daugiausia dirbome su tuščiaviduriais akmenimis (dideliais statybiniais blokais iš pemzos su tuščiavidurėmis kameromis, kurių sausos konstrukcijos buvo dedamos viena ant kitos, o tada betonuojamos arba pagal poreikį papildomai tvirtinamos plieninėmis detalėmis).
DIETER BINZ: be abejo. Jis buvo organizatorius ir statybos vadovas, su kuriuo, tiesą sakant, buvo galima apie viską pasikalbėti. Ponia Schöck iš pradžių dar skalbdavo vagonėlio skalbinius ir kiekvieną savaitę išmokėdavo mums pinigus už patirtas išlaidas.
DIETER BINZ: visa tai truko iki aštuntojo dešimtmečio. Tuomet Manfred Dierichs perėmė statybos įmonės vadovavimą. Tuo metu Eberhard Schöck tobulino savo išradimus. Pavyzdžiui, jis eksperimentavo su surenkamomis betoninėmis dalimis, norėdamas dar labiau racionalizuoti statybas, pavyzdžiui, langus su ritininėmis užuolaidomis ir parapetais.
Tai, ką norime atnešti į pasaulį, nulemia ne tik valia, bet ir darbas. Didelės naudos iš to turi ne tik verslininkas Eberhard Schöck, bet ir visa jo įmonė.
1992 m. pabaigoje Eberhard Schöck įkūrė tarptautinio tarpusavio supratimo su Rytų Europa ir jaunų žmonių skatinimo mokytis amatų fondą. Pagal jau turimą vakarietišką pavyzdį, modernizuojami mokymai Rusijoje, Ukrainoje, Moldovos Respublikoje ir Sakartvele. Gerai parengtų specialistų poreikis ten labai didelis, tačiau esami mokymai dažniausiai yra pasenę ir su mažai praktikos. Bendradarbiaujant su vietos partneriais ir siekiant sėkmingai parengti ir įgyvendinti projektus, pertvarkomi mokymo planai, rengiami instruktoriai, atnaujinamos klasės ir dirbtuvės.
Ne pelno siekianti Schöck šeimos fondo „GmbH“ (uždaroji akcinė bendrovė) buvo įsteigta 2012 metais Sabine Schöck iniciatyva. Per fondą Schöck šeima šiuo metu remia projektus, skatinančius mokyklinį ir profesinį mokymą Indijoje, Nepale ir kai kuriose Afrikos šalyse, taip pat plėtros ir socialinius projektus Baden Viurtemberge.
Pirmiausia ji nori padėti jau veikiančioms asociacijoms ir kitiems fondams sėkmingai steigti ir įgyvendinti projektus. Šeimai svarbu teikti individualiai pritaikytą pagalbą ir gerą išsilavinimą bei mokymą ir sudaryti sąlygas nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms gyventi sėkmingai ir atsakingai.
Įmonės „Schöck“ dėmesio centre yra žmonės. Nuo pat pradžių!
Nuo pat pradžių įmonės SCHÖCK dėmesio centre yra žmonės. Ir visai nesvarbu, darbuotojai ar klientai. „Be gerų darbuotojų nieko nebus“, – mielai aiškina įmonės savininkas Eberhard Schöck. Ypač rūpestingai Schöck elgiasi su savo darbuotojais, kai kalbama apie jų asmeninį tobulėjimą ir saugumą. Būtent dėl „Schöck“ principų ir įmonės požiūrio dauguma darbuotojų dirba įmonėje ilgus metus ar net iki pensijos. Įmonės filosofija randa atgarsį jų širdyse ir pelno darbuotojų pagarbą, dėkingumą ir šiltus žodžius.
BŪDAMI PIRMAUJANČIU STATYBOS DETALIŲ GAMINTOJU norime, kad statybos būtų lengvesnės, o pasaulis šiek tiek geresnis. O tam reikia žmonių, – sako p. Schöck. Tai, kad įmonei tai rūpi pirmiausia, akivaizdu ne tik iš gaminių asortimento, kuris lengvina ir gyvenimą, ir statybas. Tai atsispindi ir įsipareigojime žmonėms, kuris sugrįžta su kaupu.
Įmonę „Schöck“ iš kitų labiausiai išskiria SANTYKIS SU ŽMONĖMIS. Jau labai seniai „Schöck“ įsipareigojo teikti savo darbuotojams išsilavinimą ir lavinti juos toliau, leidžiant augti ir prisidėti. Šiuo pagrindu Eberhardas ir Sabine’a Schöck įkūrė du fondus, kurie tarnauja bendrajam gėriui.
Martina Riebold dirba įmonėje nuo 1988 m. ir buvo įmonės įkūrėjo sekretorė.
MARTINA RIEBOLD: kai pradėjau dirbti „Schöck“, buvau dar gana jauna. Leiskite pagalvoti. Buvo 1988-ieji, vienoje statybos bendrovėje įgijau biuro darbuotojos specialybę ir jau buvau keletą metų dirbusi. Man buvo beveik 25-eri, kai supratau, kad laikas permainoms. Laikraštyje perskaičiau skelbimą ir kreipiausi dėl sekretorės darbo. Per atrankos pokalbį priešais mane sėdėjo ponas ir ponia Schöck, statybos įmonės vadovas ponas Dierichs ir jo sekretorė. Jie kalbėjosi su manimi.
MARTINA RIEBOLD: taip, po pokalbio ponia Schöck leido man savo kabinete spausdinimo mašinėle surinkti pokalbio protokolą, šitaip norėdama patikrinti, kaip man sekasi. Regis, susitvarkiau be klaidų.
MARTINA RIEBOLD: iki tol ponia Schöck pusdienį atlikdavo savo vyrui įvairius raštvedybos darbus. Jai tai buvo didelis palengvinimas, nes nuo tos akimirkos galėjo intensyviau rūpintis įvairiais savo projektais.
MARTINA RIEBOLD: Na taip. Nuo pat pradžių ji buvo visiškai atsidavusi įmonei, kartu su vyru formavo įmonės vertybes ir buvo labai reikli visais klausimais, kuriuos kuravo. Ponia Schöck labai kūrybingai palaikė savo vyrą jam kuriant inovacijas ir, pavyzdžiui, šviesos šachtai pasiūlė suteikti kiaušinio formą. Ji išaugino keturis vaikus ir dar buvo rašytoja, svajojo leisti savo knygas. Pono Schöck asistente buvau dvejus metus, o vėliau papildomai buvau „Bauteile GmbH“ vadovo asistente. Ponui Eberhard Schöck dirbau iki pat jo mirties.
MARTINA RIEBOLD: taip. Jam buvo 50 su viršum, o aš buvau 25-ių, tad galėjau daug ko iš jo išmokti, taip pat ir iš ponios Schöck. Jų asmenybės buvo tokios skirtingos. Pavyzdžiui, ponia Schöck teikė pirmenybę antiautoritariniam auklėjimui, o ponas Schöck buvo labiau klasikinis autoritaras, nors nelabai. Jie abu buvo veiklūs, o ponui Schöck visada mielai dirbau.
MARTINA RIEBOLD: jis buvo ne tik malonus viršininkas, bet ir visada domėjosi, apie ką galvoja jo darbuotojai. Dažnai jis vaikštinėdavo po sales juos kalbindamas ir klausinėdamas, ar jie turi kokių nors minčių dėl patobulinimų arba galbūt turi savo išradimų. Jis buvo labai empatiškas žmogus. Labai malonus.
MARTINA RIEBOLD: jis turėjo labai sėkmingų idėjų. Tačiau ne visos atsipirko. Vis dar pamenu ponios Schöck norą išrasti ką nors nuo sraigių, kurios Farnhalterio sode visada kėlė rūpesčių. Abu stengėsi įgyvendinti šią idėją, norėjo pastatyti sodą nuo sraigių saugančią tvorą. Tačiau nieko neišėjo, nes rinkoje jau buvo kažkas panašaus. Jis imdavosi visko, kas žadino jo smalsumą ir turėjo pilną stovą pakabinamų segtuvų su produktų paraiškomis. Čia buvo ir daug nepavykusių arba nesėkmingų išradimų. Tačiau tai visiškai normalu, kad toks išradingas žmogus kartais prašauna. Aš pati nieko nesu išradusi, tačiau ir man kartais kildavo minčių, kuriomis su juo pasidalydavau.
MARTINA RIEBOLD: ponas Schöck nuo ankstyvos vaikystės sirgo plaučių liga. Dėl šios priežasties jis kartais vykdavo į Šveicariją atsigauti nuo bronchinės astmos. Kai jausdavosi gerai, būdavo labai triukšmingas: jis norėdavo kurti dirbtuves, užsukti inovacijų ratus, rūpintis savo darbuotojais, inicijuoti idėjų konkursus su atrinkta žiuri ir visada ieškodavo naujų idėjų ir įkvėpimo. Net ir būdamas pensinio amžiaus jis kasdien bent dviem valandoms atvažiuodavo į savo įmonę. Prieš dvejus metus, kai jam buvo 84-eri, dėl sveikatos jis šito nebegalėjo.
MARTINA RIEBOLD: 1988 m. įmonė buvo lengviau valdoma, nes buvo tiesiog mažesnė. Tai, kas šiandien yra padaliniai, seniau buvo statybų įmonė, komponentų ir masyvių statybos detalių įmonės. Moderniausi pasiekimai buvo fakso aparatas ir vienai darbo vietai skirti kompiuteriai. Per dieną įvykdavo dvi ekskursijos, o tada atsirasdavo laiko ir trumpam paplepėjimui, prie kurio prisijungdavo ir ponas Schöck. Taip pat būdavo organizuojami dviračių žygiai, futbolo turnyrai ar kitos bendros iškylos. Šiandien dėl įmonės internacionalizacijos esamu mastu tai net nebeįmanoma. O ir darbo ritmas visiškai kitoks. Šiandien darbuotojai labiau vertina laisvalaikį, kurį vėliau mielai leidžia su savo šeima ar draugais. O ir darbo samprata paprasčiausiai pasikeitė. Tačiau yra ir privalumų. Dirbti su ponu Schöck visada buvo miela, o ir sutarėme mes labai gerai, nes abu buvome aistringi statybininkai.
Rainer Binz, 36 metus dirbantis prekybos sferoje.
RAINER BINZ: buvau pameistriu plieno prekių parduotuvėje. Mano ir mano kolegų dėmesį patraukė vienas klientas: Eberhard Schöck. Tuomet jis dar buvo vienos regioninės statybos įmonės vadovas ir įmonei, kurioje dirbo, pirkdavo medžiagas. Ponas Schöck visada buvo simpatiškas ir mandagus, taigi, labai įsimenanti asmenybė. Sklido kalbos, kad 1962 m. jis įkūrė savo statybos įmonę. 1967 m. atsirado šiandieninė „Schöck Bauteile“. Mano pusbrolis Dieter Binz jau kurį laiką ten dirbo meistru ir brigadininku. Per jį artimiau bendravau su ponu Schöck. Todėl kartą ponas Schöck užkalbino mane asmeniškai ir paklausė, ar norėčiau pereiti dirbti į jo naujai įsteigtą įmonę. Aš sutikau ir niekada nesigailėjau.
RAINER BINZ: todėl ponas Schöck nuo 1967 m. spalio iki 1968 m. kovo siuntinėjo mane po įvairias statybvietes, kur galėjau viską pamatyti ir išmokti. Kai grįžau, dirbau „Schöck Betonelemente GmbH“ kaip visų galų meistras. Iš pradžių mano užduotis buvo pasirūpinti, kad mes apskritai turėtume užsakymų. Nes rinkos užsakymų dar visiškai neturėjome.
RAINER BINZ: iš pradžių aptardavau su juo techninius ir skaičiavimo klausimus. Per posėdžius ypatinga būdavo tai, kad ponas Schöck visada turėdavo man laiko ir jo mielai skirdavo. Nė karto nėra pasakęs: „Neturiu tam dabar laiko.“ Ne. Jis buvo draugiškas ir susidomėjęs, klausdavo, domėdavosi, klausydavo, o aš visada užsirašydavau, ką aptardavome. Tuomet būdavome labai veiksmingi. Labai daug iš jo išmokau ir, tiesą sakant, bėgant metams jį net šiek tiek pamilau.
Ar ponas Schöck buvo prieinamas tik darbo klausimais?
RAINER BINZ: ne, ne. Taip pat ir asmeniniais. Turiu kurčią dukrą. Vieną dieną ponas Schöck atėjo pas mane ir paprašė pasikalbėti. Jis paklausė: „Visada maniau, kad vienas nuo kito neturime paslapčių. Tiesa?“ „Taip, – atsakiau, – neturime. Jokiais klausimais.“ „Tačiau, – tarė jis, – girdėjau, kad turite mažą dukrą, kuri yra kurčia. Apie tai Jūs man nepasakojote.“ Ir tai buvo tiesa. Apie tai ponui Schöck nebuvau sakęs. Jis apie tai išgirdo iš kolegų. Kiek anksčiau, prieš mūsų pokalbį, jis buvo nuvykęs į Freiburgą pas vieną profesorių ir susitarė, kad jis priimtų mano dukrą apžiūrėti. Ponas Schöck apmokėjo išlaidas, todėl mano dukra nuvyko pas šį profesorių ir jis ją apžiūrėjo. Tik gaila, kad jis negalėjo padėti. Tačiau tai buvo ypatinga pono Schöck savybė. Jis buvo tiesiog žmogiškas.
RAINER BINZ: taip, galima ir taip sakyti. Pavyzdžiui, 1970-aisiais jis mums pristatė partnerystės programą. Po to veikė komisija, kuri kartą per metus vertindavo daugiau nei trejus metus įmonėje dirbančius darbuotojus. Ar jie patikimi, o gal aplaidūs, ar dirba atstovaudami įmonės interesams. Buvo ir daugiau kriterijų. Gavę teigiamus įvertinimus turėjo galimybę gauti premiją. Regis, tiems darbuotojams kaip pensija buvo skiriama 30 procentų „Schöck“ metinio grynojo pelno su didelėmis palūkanomis. Tuomet šis rezervas sudarė subsidiją atitinkamai pensijai. Šito, žinoma, visi labai troško. Pavyzdžiui, jei jau turėjote šeimą ir (arba) vaikų ir norėjote statytis namą, tuomet kartais nutikdavo taip, kad būdavo paankstinamos dividendų išmokos dalimis, todėl būdavo galima iš dalies finansuoti namą. Taip susiformavo ir savotiškas senatvės draudimas. Ši programa buvo pono Schöck idėja, todėl visi buvome labai motyvuoti ir sužavėti.
RAINER BINZ: tikrai taip. Tiesą sakant, visą laiką. Mano žmona visada sakydavo: tu eini į darbą, grįžti namo ir švilpauji sau po ilgų darbo valandų. Tokia tiesa, taip ir buvo.
RAINER BINZ: ne, ne. Eberhard Schöck visada dirbo vienas. Dažniausiai savo idėjas dar kokius metus slėpdavo. Kaip kad 1970-ųjų šviesos šachtą, kurią jis pagamino iš stiklo pluošto, o ne betono, taip sukūręs daug lengvesnę konstrukcinę dalį (sveriančią penkis procentus betono masės). Jis visada ieškojo naujų idėjų. Po dalyvavimo statybos parodose, parodos lankytojai pasakodavo jam apie problemas ir statybos procesus prašydami, kad jis rastų kokią nors išeitį. Tai buvo visiškai jo pasaulis: tiek techniškai, tiek kokybės prasme tobulinti surenkamų komponentų gamybą ir surinkimą.
RAINER BINZ: ne. Žinoma, ne visus. Tačiau kai esi toks kūrybingas ir pragmatiškas kaip ponas Schöck, nieko tokio. Pamenu, kaip kartą nepaisėme leistinų nuokrypių ir per klaidą užsakėme ne tą plėvelę mūsų gaminamiems rūsio langams, kurie siekiant apsaugoti nuo purvo buvo pakuojami į maišus. Tai bent kalnus plėvelės turėjome. Šiaip jau turėjome ją išmesti, tačiau ponui Schöck jau buvo šovusi į galvą mintis, kaip ją panaudoti. Parodoje jis susipažino su vienos įmonės, kuri į plastikinius maišus įtaisydavo užtrauktukus, darbuotoju. Jis pasinaudojo šia pažintimi ir išrado plastikinius dėklus. Tačiau pardavimo skyrius daugiausia juos naudojo kaip reklamos priemones, nes šio gaminio nepavyko visiškai integruoti į mūsų gaminių asortimentą. Vėliau mes iš viso nutraukėme šių dėklų gamybą.
RAINER BINZ: neabejotinai daugiausia sėkmę lėmė pardavimo personalo struktūra. Seniau, na, pačioje pradžioje, buvo gal tik aštuoni–dešimt pardavimo vadybininkų, kurie nebuvo technikai. Tačiau kai nuo šviesos šachtų ir rūsio langų perėjome prie labiau techninių produktų, tokių kaip „Isokorb“, prireikė visai kitokios pardavimo struktūros. Tuomet ponas Schöck atėjo pas mane ir paklausė: „Ką, tiesą sakant, Jūs manote apie mūsų produktus? Ir jei ką nors pažįstate, kas galėtų juos sėkmingai parduoti, užeikite pas mane ir pasakykite man jo vardą.“ Mums skubiai reikėjo profesionalaus pardavimo vadovo. Pažinojau tokį jauną poną Kunz, kuris buvo padaręs man gerą įspūdį ir anuomet dar pas mus nedirbo. Šią pavardę ir paminėjau ponui Schöck. Ir štai, po ilgo pokalbio Manfred Kunz gavo darbą. Jo pirmąją darbo dieną ponas Schöck, deja, sirgo, todėl ponui Kunz teko pačiam pristatyti gana revoliucingą savo skyriaus darbo jėgos paskirstymo planą. Ir iš tiesų Manfred Kunz pavyko per metus pakeisti 90 procentų produktų skyriaus darbuotojų. O tada mūsų produkcijos pardavimas tiesiog sprogo. Su savo komanda iki tol nustatytą metinės apyvartos padidėjimą 25 proc. jis padidino 60 procentų. Dar po metų jis tapo „Schöck“ vadovu, o 1993 m. buvo pakviestas eiti valdybos pirmininko pareigas. Taigi, kaip matote: įmonėje „Schöck“ su žmogumi elgiamasi gražiai, o sėkmė yra vertinama. Pabaigoje reikėtų dar pridurti, kad šiandien įmonė „Schöck“ be tokio žmogaus kaip Eberhard Schöck būtų tiesiog neįmanoma – tiek technine bei inovacijų, tiek žmogiškumo prasme.
Gerhard Krzizok, įmonės „Schöck“ surinkimo specialistas nuo 1990 m.
GERHARD KRZIZOK: buvau pavargęs nuo darbo statybvietėse. Jose dirbau daugiau nei dešimt metų ir norėjau permainų. Kartą važiavau pro „Schöck“ ir mąsčiau: o, juk čia statybos įmonė, gal būčiau jiems reikalingas? Taip ir buvo. Priėjau prie durų, pasibeldžiau ir paklausiau, ar jie turėtų man darbo. Laimei, jie kaip tik ketino atidaryti naują padalinį. Tuomet ponas Schöck pasikvietė mane pokalbio. Jis buvo gerai nuaugęs ir aš iš pradžių jo bijojau ir net drebėjau, nes nežinojau, ko jis iš manęs nori. Tuomet jis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir, žvilgtelėjęs į mano dokumentus, tarė: „Jūsų puiki profesinė patirtis. Ar mokate skaityti planus?“ „Tai žinoma, – atsakiau, nuolat tai dariau statybos aikštelėse.“ Ir taip kitą dieną pradėjau dirbti „Schöck“. Geri buvo laikai.
GERHARD KRZIZOK: ne. Aš dirbau naujame padalinyje. Tai buvo specialus paruošiamųjų medžiagų skyrius. Taip jį vadinome. Buvome atsakingi už specialiųjų „Isokorb“ apdorojimą. Paprastai tokie skyriai yra vadinami „paruošiamųjų medžiagų surinkimo skyriais“. Anuomet aptardavome ir apdorodavome planus. Iš pradžių dirbome tik dviese – nekvalifikuotas darbuotojas ir aš. Šiandien vis dar dirbame tame pačiame skyriuje, tik jau dviem pamainomis.
GERHARD KRZIZOK: turėjau. Bet netiesiogiai. Ponas Schöck dažnai užsukdavo į savo parduotuvę. Turiu pasakyti, kad retai sutiksi tokį malonų žmogų. Per savo vizitus jis visada paklausdavo: „Jaunuoli, ar kažko trūksta? Ar galiu tau dar kuo nors padėti?“ Tai skatino ir reiškė, kad jis visada norėjo prisidėti. Jis buvo tiesiog neformalus. Tai paaiškėjo, kai su šeima nusprendžiau įsigyti nuosavą būstą. Žinoma, mums reikėjo paskolos, tačiau ją gavau ne iš banko, o iš pono Schöck, tiksliau – iš įmonės. Tai buvo nuostabu. Paskolą jam, žinoma, išmokėjau.
GERHARD KRZIZOK: iš pradžių ilgai neturėjome darbo tarybos. Galiausiai, juk mūsų tebuvo 100. Taip pat jau turėjome patikėtinių, kuriems aš nepriklausiau. Tačiau kolegos vis dažniau manęs paklausdavo, ar norėčiau prisijungti. Kai 1997 m. susiformavo darbo taryba, iš karto nuėjau, o bėgant laikui buvau išrinktas į nuolatinius narius.
GERHARD KRZIZOK: iš pradžių, kai steigėme darbo tarybą, ponas Schöck buvo šiek tiek nustebęs. Tačiau labai greitai jis ją priėmė. 1993 m. jis pasitraukė iš aktyvaus vadovavimo. Tačiau jausmas, tartum būtum Schöck šeimoje, išliko. Tuomet visos problemos būdavo atvirai klojamos ant stalo ir apie viską atvirai kalbama.
GERHARD KRZIZOK: ne. Bet dvejus–trejus metus dirbau su jo sūnumi Robin Schöck . Jis, man regis, dirbo per savo atostogas. Tai buvo labai šviesus ir smalsus jaunuolis, kuris, tiesą sakant, viską apie darbą suprato. Buvo smagu.
GERHARD KRZIZOK: labai pasikeitė. Anksčiau viskas buvo labiau pažįstama. Kartą pas mus užsuko ponas Schöck ir pasakė: „Man reikės jūsų šeštadienį, ar galėsite ateiti padirbėti?“ Aišku, kad mes galėjome. Tai buvo savaime suprantama ir nesudėtinga. Dėl internalizacijos mes labai greitai išaugome. Teko vis daugiau ir greičiau dirbti.
1969 m. bendrovės įkūrėjas ir statybos inžinierius Eberhardas Schöckas sukūrė ir užpatentavo savo pirmąjį išradimą. Kiti sekė iki devintojo dešimtmečio. Jie nustatė naujus statybos pramonės standartus. Kai kurie iš jų nepasitvirtino, tačiau išradingumo dvasia nenutrūko iki pat naujųjų laikų.
Kaip keičiasi laikai ypač gerai matyti žvelgiant atgal ir lyginant. Visuomenės raida yra tokia pat įdomi, kaip ir atskirų įmonių. Tam tikrose gyvenimo srityse keitėsi, nors tiksliau – vystėsi – taip pat ir „Schöck“, o kartu su šiomis permainomis įvyko kai kas įdomaus.
Savo karjerą Eberhard Schöck pradėjo išties anksti, kartu su statybininkų brigada įrengdamas rūsius. Taip jis padėjo sėkmingo verslo kertinį akmenį. Pradžioje buvo penki darbuotojai, o šiandien...
... įmonė išaugo iki 1 100 darbuotojų. Neprilygstama sėkmės istorija!
Persikėlus į Šteinbachą, naujose biuro patalpose „Schöck“ darbuotojai galėjo priimti užsakymus sėdėdami prie savo rašomųjų mašinėlių ir telefonu. Vis dar turime telefonų sukamu disku,...
... tačiau šiandien komunikacinės priemonės atrodo visiškai kitaip, ypač per karantiną, kai daugumai „Schöck“ darbuotojų teko persikelti į namuose įrengtas darbo vietas. Baden Badene darbuotojai dirba atviro biuro tipo mobiliose ir lanksčiose darbo vietose.
Iki aštuntojo dešimtmečio visiems sektoriams buvo siūloma ta pati darbo apranga, specializuoti drabužiai paprastai buvo reikalingi tik gildijoms. Vis dėlto įmonėje „Schöck“ darbuotojai jau seniai dirbo prie mašinų vilkėdami specialius „Schöck“ darbo drabužius.
Tai nepasikeitė iki šiandien – su niekuo nesupainiojama klasikinė mėlyna įmonės „Schöck“ spalva. Tiesa, „Schöck“ darbo drabužiais aprūpinami tik pramonės darbuotojai. Kitiems galioja kita taisyklė: drabužiai, kuriuos vilkint yra patogu.
Tikslinei grupei skirta reklama yra „Schöck“ įvaizdžio dalis. Ši nuotrauka – labai ankstyvas bandymas atkreipti dėmesį, reklamai naudojant į putplastį įvyniotą rūsio langą.
Per dešimtmečius vyko ir „Schöck“ reklamos raida. Šiandien ji perteikiama profesionaliais gaminių pristatymais ir pritaikymo pavyzdžių nuotraukomis.
1983 m. rinkoje pirmą kartą pristatomas „M“ tipo „Isokorb“. Izoliacinis korpusas, tempimo strypai ir atraminis guolis – anuomet dar tik iš paprasto betono – atlieka svarbų atraminio termoizoliacinio elemento vaidmenį. Su laiku visos sudedamosios dalys pakeičiamos moderniomis medžiagomis.
Naujausio tipo „Isokorb“ CXT modelio tempimo strypai dabar gaminami iš perspektyvios stiklo pluošto armatūros „Combar“. Optimalią šilumos izoliaciją užtikrina papildomi 120 mm „Neopor“. Iš mikroplieno pluoštu sutvirtinto aukštos kokybės smulkaus betono pagamintas atraminis guolis taip pat prisideda prie balkonui skirto energiją taupančio gaminio.
„NIEKUR NĖRA PAPRASČIAU GYVENTI, KAIP ČIA“, – sako rašytojas Otto Flake (1880–1963) ir priduria: „Ginčijamasi tik dėl metų laiko – kada Baden Badene yra gražiausia.“ Ši ir daugelis kitų citatų atspindi „kultūros miestelio“, kaip jį pavadino „Merian“, gyvenimą.
BADEN BADENAS,, kadaise buvęs aristokratijos ir aukštesniųjų sluoksnių numylėtinis, iki šiol neprarado savo žavesio. Jis gali nustebinti savo žavingomis vietomis, tokiomis kaip Lichtentaler alėja. Štai taip šiame regione ir gyvena Eberhard Schöck šeima ir jo darbuotojai.
EKSKURSIJA PO „SCHÖCK“ GAMYKLĄ – traukos centras lankytojams jau pirmaisiais įmonės gyvavimo metais, kai pagrindinė įmonės būstinė ir pramoninė gamykla buvo Baden Badene. Pavyzdžiui, 1970-aisiais svečiuose lankėsi pirmoji studentų grupė, o 1980-ųjų viduryje „Schöck“ netgi priėmė delegaciją iš Pietų Afrikos. Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos įmonė siūlo klientams vienos–dviejų dienų trukmės lankymo programą.
Ekskursija po „Schöck“ gamyklą
Baden Badenas yra trečias pagal dydį ir kartu piečiausias vynuogių auginimo regionas Vokietijoje, kurio plotas 15 836 hektarai. Apyvarta 2020-aisiais finansiniais metais siekė beveik 39 mln. eurų ir, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 5,8 procento.
BADEN BADENAS, kadaise buvęs aristokratijos ir aukštesniųjų sluoksnių numylėtinis, iki šiol neprarado savo žavesio. Jis gali nustebinti savo žavingomis vietomis, tokiomis kaip Lichtentaler alėja. Štai taip šiame regione ir gyvena Eberhard Schöck šeima ir jo darbuotojai.
Baden Badenas skirstomas į pagrindinę miesto dalį, turistinį senamiestį, SPA rajoną ir daugelyje kitų rajonų. Nuo 1972 m. jam priskiriamas ir BADEN BADENO RĖBLANDAS apimantis tris bendruomenes: Šteinbacho, Farnhalteno ir Neuveierio. Čia gyvena beveik dešimt procentų visų Baden Badeno gyventojų. Savo pradžią čia mena taip pat ir „Schöck“.
„Schöck“ vardas yra giliai įsišaknijęs ne tik statybų pasaulyje, bet ir ateityje. Pasiteiravome klientų ir darbuotojų, kas juos sieja su „Schöck“.
„Schöck“ mums, architektams, yra aukštos kokybės statybos produktų, kurie išsprendžia technines, izoliacines ir absorbavimo problemas, etalonas. Tokiai įmonei kaip „Schöck“ turėtų būti labai įdomu pasiūlyti akustinį komfortą suteikiančius gaminius, ypač viešosios paskirties pastatams, tokiems kaip bibliotekos ar edukaciniai pastatai. Norėčiau, kad „Schöck“ ir toliau tyrinėtų produktus, kurie gerina pastatų tvarumą ir izoliaciją, kad mūsų gyvenimo kokybė dar labiau pagerėtų.
Joey Dittmar, jauna „Schöck“ plėtros skyriaus vadovė, pasidalijo keliomis būsimų „Schöck“ produktų idėjomis ir temomis darbo pasauliui.
„Schöck“ prekės ženklu tapo pionieriška dvasia ir gebėjimas ne kartą nustatyti visos statybų srities standartus. Tuo pasikliovė taip pat ir architektai bei planuotojai, statybos gaminių gamybos inžinieriams užduodami tokį klausimą: „Gal turite minčių, kaip kitaip izoliuoti atramas nei naudojant įprastą, vizualiai nepatrauklią šoninę izoliaciją?“ Ir „Schöck“ rado sprendimą: „Sconnex“.
Naujos kartos „Sconnex“ saugo nuo žemės drebėjimų ir tinka naudoti jau esamuose pastatuose. Pagrindinis akcentas – jau esamos pirmosios įžymybės modernizavimas.
Pirmasis magnetinis „Isokorb“ tobulam statybos procesui. Licencijuotos produkto savybės aktyvuojamos naudojant lustą. Iš atsinaujinančių žaliavų pagamintas izoliacinis korpusas savaime suprantama yra nedegus.
Pirmasis magnetinis „Isokorb“ tobulam statybos procesui. Licencijuotos produkto savybės aktyvuojamos naudojant lustą. Iš atsinaujinančių žaliavų pagamintas izoliacinis korpusas savaime suprantama yra nedegus.
Vykstant skaitmeninimui, 2021 m. „Schöck“ sujungė savo patirtį su programinės įrangos specialistu generic.de. „Schöck“ įsigijo 21,5 procento bendrovės akcijų ir apjungė abiejų vidutinio dydžio verslo įmonių stipriąsias puses. Bendradarbiaujant su „Robotic Eyes GmbH“ 2022 m. gims nauja įmonė „beamionic“. Pateikdama rinkai naują produktą „chekker“, surenkamojo betono gamykloms ji pasiūlys visiškai naujo tipo skaitmeninę pagalbos sistemą.
Dabartinis M pastatas bus naudojamas tik bitininkystei. Vietoje dirbančių darbuotojų nebėra. Vietoje to, darbo saugos sumetimais gamyba bus valdoma nuotoliniu būdu per VR (virtualią realybę).
Progresyvi kompanija Maike Bucher asmenyje gavo valdybos pirmininką vizionierių. „Schöck“ ateitį jis apibendrina taip: „Labai disciplinuotai dirbame prie 2025 m. strategijos, taigi – prie mūsų netolimos ateities. Tačiau mūsų vizijos „Šiandien formuojame rytojaus pastatą“ horizontai siekia daug toliau. Tuo vadovaudamiesi priimame savo verslo sprendimus ir ruošiamės 2062 m.“
„Schöck UHPC“ (ypač didelio našumo betono) laukia kitas evoliucijos žingsnis. Pirmą kartą kosmoso pramonei „Schöck“ tiekia sudėtingas formas ir tenkina didelę augančio kosminio turizmo paklausą. Taip pat labai paklausios architektūriškai sudėtingos surenkamos dalys, pagamintos iš labai tvirtos medžiagos.
Progresyvi kompanija Maike Bucher asmenyje gavo valdybos pirmininką vizionierių. „Schöck“ ateitį jis apibendrina taip: „Labai disciplinuotai dirbame prie 2025 m. strategijos, taigi – prie mūsų netolimos ateities. Tačiau mūsų vizijos „Šiandien formuojame rytojaus pastatą“ horizontai siekia daug toliau. Tuo vadovaudamiesi priimame savo verslo sprendimus ir ruošiamės 2062 m.“
„Schöck UHPC“ (ypač didelio našumo betono) laukia kitas evoliucijos žingsnis. Pirmą kartą kosmoso pramonei „Schöck“ tiekia sudėtingas formas ir tenkina didelę augančio kosminio turizmo paklausą. Taip pat labai paklausios architektūriškai sudėtingos surenkamos dalys, pagamintos iš labai tvirtos medžiagos.
100-mečio proga įsivaizduoju „Schöck“ kaip visame pasaulyje įsitvirtinusią įmonę, kuri atvėrusi duris į kitas susijusias rinkas. Klimato neutralumas, kurio jau siekiame, pasiektas, o mūsų gaminiai pagaminti iš atsinaujinančių žaliavų. Produktų asortimentas bus išplėstas įtraukiant kitus skaitmeninius produktus, daugiausia dėmesio skiriant tvarumui ir naujovėms. Dėl to taip pat gerokai padidės ir metinis pardavimas. „Schöck“ dirbs dar daugiau darbuotojų. Žmonės ir mašinos sugyvens kartu ir įveiks būsimus iššūkius. O „Schöck“ principas ir vertybės nepasikeis. Bus vis labiau remiami socialiniai švietimo srities projektai, todėl žmonės ir toliau bus mūsų dėmesio centre.
»Niekada negalima sustoti prie to, kas jau sukurta. Sėkmė lydi tik tuos, kurie kuria visiškai nauja arba tobulina tai, kas jau sukurta.«
Eberhard Schöck atminti
